- privisti
- privìsti intr. Š, Rtr, KŽ 1. Q660, L daug prisiveisti: Pelių priviñsa J. Pūrai, kviečiai privìso vosilkų J. Privìso usnių miežiuose Ėr. Uogų priviso tada, kai miškelį nukirto Šil. Korius, kandžių privisusius, reikia išimti iš avilio Nz. Privìso blusų ir kitų vabzdžių NdŽ. Privìso vilkų DŽ. Jei išnaikys, vėl jų (vabzdžių) privỹsta Erž. Privìso šunų kaip blusų Tl. Iš kur varlių tokio[je] šilčiausio[je] priviñsa Krš. Katės nebė[ra], tai tuoj priviñsta pelių Mžš. Musių priviñsa – negali atsigint JT32. Dabar tai ir mūsų privìso mėlynųjų [bulbų], anksčiau tai vien baltosios buvo Slm. Obuolinių vapsvų baisiai priviñsta, kai jau obuolių atsiranda Slm. Įsitaisyta gūžta terp tų drapanų, tai drapanos sukapotos, ir šitų žvynių privìsę Kp. Kumpis privìso kirmėlių Klt. Tų žmonių privìso kap amaro Iš. Priviñsa daugybė svieto, i kela karus Užv. 2. NdŽ, KŽ prk. atsirasti: Daug vagių priviso B. Daugoka privisę laikraščių Sm. Par žmones pinigų privìso Ktk. Kokių žmonių daba privìsusi, sunku ir apsakyti Ub. Tų gėrikų privìsę, ir dalgiu neiššienausi Kt. Valdonų razbaininkų pirma minėtosios žemės didei privisusios yr TP1881, 64. Lietuviškoji paprasta kalba labai jau priviso įvairių svetimų žodžių ir sakinių A1884,147. ^ Priviñsa kuliganų i neperinant – iš tų pačių žmonių Krš. | refl. NdŽ. \ visti; apvisti; įvisti; išvisti; nuvisti; pavisti; pravisti; privisti; suvisti; užvisti
Dictionary of the Lithuanian Language.